Kai jūs skaitote šį tinklalapį, galite savęs paklausti:
- Koks yra mano pašaukimas?
- Kur yra mano vieta?
- Kas aš esu?
- Kokia yra mano gyvenimo prasmė?
Galbūt manote:
- Aš myliu šį pasaulį ...
- Aš noriu būti arti žmonių: savo šeimos, tėvų, seserų, brolių ...
- Manau, kad Dievas kviečia mane į artimesnį santykį ...
- Noriu dirbti, padėti žmonėms dirbant savo nuolatinį darbą ...
Galbūt jūsų pašaukimas yra pašvęstasis gyvenimas pasaulietinio instituto bendruomenėje.
Štai keletas citatų iš Šv. Faustinos dienoraščio, kurios gali padėti atpažinti savo pašaukimą:
Staiga šalia pamačiau Jėzų (...), kuris kalbėjo šituos žodžius man: Kiek dar turėsiu tave kęsti, kiek dar mane nuvilsi? (Šv. Faustinos dienoraštis 9)
Aš pažįstu tavo širdį ir aš žinau, kad ji niekuo nepasitenkins, vien mano meile. (Šv. Faustinos dienoraštis 1023)
Ačiū Tau, Viešpatie, mano Mokytojau,
Kad mane visą perkeitei į save,
Ir eini su manimi per gyvenimo kaitrą ir vargą.
Nieko nebijau, kai turiu Tave širdyje
( Šv. Faustinos dienoraštis 1001)
O Jėzau, Dieve pasislėpęs,
Mano širdis jaučia Tave,
Nors uždanga Tave slepia,
Tu žinai, kad aš tave myliu.
(Šv. Faustinos dienoraštis 524)
O mano Jėzau, aš be galo džiaugiuosi dėl to, kad užtikrinai mane, jog ši vienuolija bus. Jau neturiu jokios abejonės dėl to, nė šešėlio, ir matau, kokią didelę garbę ji teiks Dievui; bus šios svarbiausios Dievo savybės, tai yra Dievo Gailestingumo, atspindys. Nepaliaujamai mels Dievo gailestingumo sau ir visam pasauliui, o bet koks gailestingumo darbas plauks iš Dievo meilės, kurios seserys bus kupinos. Šią svarbią Dievo savybę jos stengsis įgyti ir ja gyventi, ir stengtis, kad kiti ją pažintų ir pasitikėtų Dievo gerumu. Ši vienuolija, Dievo Gailestingumo, bus Dievo Bažnyčioje kaip avilys nuostabiame sode, paslėptas, tylus. Seserys darbuosis kaip bitelės, idant medumi valgydintų artimų sielas, o vaškas turi tekėti Dievo garbei (Šv. Faustinos dienoraštis 664)
